„Resurrexit“ startas – Francois Couperin „Sutemų skaitiniai”

Visą straipsnį skaitykite: https://www.etaplius.lt/resurrexit-startas-francois-couperin-sutemu-skaitiniai

Vakar vakare, 18.30 val. Šiaulių katedroje suskambėjo įžanginis festivalio „Resurrexit“ koncertas. Koncertas nuteikė susikaupimui ir apmąstymams.

DUO BAROCCO: SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas), RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), VAIVA EIDUKAITYTĖ-STORASTIENĖ (vargonai).

Prancūzų baroko kompozitoriaus Francois Couperino „Sutemų skaitiniai“ – tai Didžiosios savaitės Sutemų liturgijai skirtas kūrinys dviems sop ranams. Šiandien Europoje tai yra vienas populiariausių kamerinės sakralinės baroko muzikos kūrinių, gretinamas su G. B. Pergolesi „Stabat Mater“.

Dar nuo VIII a. žinoma Sutemų liturgija – pamaldos su specialiais skaitiniais, giesmėmis ir ritualais – paprastai būdavo atliekama iškart po vidurnakčio. Bažnyčios erdvę apšviesdavo vos keliolika žvakių, kurios būdavo viena po kitos užgesinamos po kiekvieno skaitinio, taip simbolizuojant Kristų apleidusius apaštalus. Šioje koncertinėje programoje „Duo Barocco” sugrąžina simbolinį žvakių gesinimo ritualą.

Couperino Didžiojo trečiadienio „Sutemų skaitiniai“ parašyti pagal Senojo Testamento pranašo Jeremijo raudas sugriovus Jeruzalę. Muzikoje girdimos dejonių ir verksmų intonacijos, dramatiški rečitatyviniai epizodai, kuriuose Jeremijas desperacijoje šaukia Dievui tiesiai į veidą, ir dainingos arijos bei duetai. Dainininkės atlieka kūrinį prancūziška lotynų kalbos tartimi, kaip tai buvo būdinga XVIII amžiuje (rengdamos šią programą dainininkės stažavosi Prancūzijoje).

 

XXXVI festivalis „Resurrexit“ atveria duris jauniems

Šiais laikais jaunu žmogumi yra laikomas visuomenės narys iki 35 metų. Orientuojantis į žmogiškuosius vertinimo standartus, šiemet trisdešimt šeštąjį kartą vyksiantis festivalis „Resurrexit“ jau perkopė šią amžiaus ribą. Didelę patirtį sukaupęs, brandos sulaukęs renginys šiemet išlaikys jaunatvišką entuziazmą ir dar ryškiau spinduliuos kūrybinę energiją.

Šiemet organizuojama muzikos šventė bus išskirtinė ir truks ilgiau nei įprasta. Pirmasis – festivalio įžangos – koncertas jau Didįjį trečiadienį (kovo 28 d.) kvies į Šiaulių katedrą. Skambės mecosopranų dueto „Duo Barocco“ (Saulė Šerytė ir Renata Dubinskaitė) ir vargonininkės Vaivos Eidukaitytės-Storastienės atliekamas prancūzų baroko kompozitoriaus Francois Couperino Didžiosios savaitės Sutemų liturgijai skirtas kūrinys „Sutemų skaitiniai“.

Balandžio 2 d. „Resurrexit“ atidarymo koncerte klausytojų laukia intriga. Lietuvių atlikėjus – Klaipėdos kamerinį orkestrą, Šiaulių valstybinį kamerinį chorą „Polifonija“ ir solistą Mindaugą Bačkų (violončelė) – muzikuoti kvies ir kiek neįprastą repertuarą (Arvo Pärt ir John Tavener) savaip interpretuos jaunas italų dirigentas Ferdinando Sulla.

Balandžio 3 d. kamerinėje salėje „Polifonija“ įvyksiantis koncertas „Muzikos eliksyras“ taps tikra sensacija, nes šiauliečiai pirmieji Lietuvoje galės išgirsti gyvai dainuojančią Eliną Nečajevą, kuri buvo išrinkta atstovauti Estijai šiemetinėje „Eurovizijoje“, vyksiančioje Portugalijos sostinėje Lisabonoje. Tiesa, Šiauliuose ji pasirodys kiek kitokiame amplua ir ne viena, bet su trimis lygiaverčiais scenos partneriais. Elinai talkins sopranas Ksenija Kučukova, tenoras Andrej Bogač ir pianistas Ralf Taal.

Balandžio 4 d. kamerinėje salėje „Polifonija“ legendinės dainininkės Marijos Kalas gyvenimo uždangą atskleis aktorė Nijolė Narmontaitė, įkūnijusi talentingos, stiprios ir kartu pažeidžiamos moters personažą dviejų dalių tragikomedijoje „Meistriškumo pamoka“.

Balandžio 5 d. Šiaulių Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje įvyksiančiame koncerte „Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių muzika“, skirtame Baltijos valstybių atkūrimo 100-mečiui skambės trijų šalių kompozitorių kūriniai. Muzikuos kamerinės muzikos ansamblis „Musica Humana“ ir solistai Simona Liamo (sopranas), Stein Skjervold (baritonas), Algirdas Vizgirda (fleita), Robertas Beinaris (obojus), Evaldas Petkus (violončelė).

Neatsitiktinai į festivalio „Resurrexit“ programą įtrauktas ir vieno talentingiausių, progresyviausių ir universaliausių Latvijos šiuolaikinės akademinės muzikos perkusininkų Mikus Bāļinšo pasirodymas. Šv. Velykų rytą, aplink bažnyčias einant iškilmingoms procesijoms, daugelyje Lietuvos vietovių mušami būgnai. Mūsų šalyje ilgą laiką gyvavusi tokio muzikavimo tradicija, išauginta iki prestižinį renginį atitinkančio profesinio lygio, atgis ir šiųmečiame festivalyje „Resurrexit“ balandžio 6 d. kamerinėje salėje „Polifonija“.

Balandžio 7 d. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro solistai kvies praleisti vakarą „Polifonijos“ salėje, klausantis baroko epochos muzikos šedevrų. Harmoniją ir šviesą spinduliuojanti kompozitorių J. S. Bacho, G. F. Händelio, A. Vivaldi ir G. B. Pergolesi sukurtos muzikos programa „Baroko perlai“ – tai puikus priešnuodis mūsų visuomenėje įsigalinčiam negatyvumui.

Festivalio „Resurrexit“ koncertais galės mėgautis klausytojai ne tik Šiauliuose, bet ir Pakruojyje bei Žagarėje. Balandžio 4 d. praėjusią vasarą lankytojams duris atvėrusioje Pakruojo sinagogoje į muzikinius pokalbius kvies Neda Malūnavičiūtė ir Olegas Ditkovskis. Balandžio 7 d. Žagarės dvaro rūmuose įvyksiančiame koncerte visai šeimai pasirodys kelių mūzų (muzikos, šokio ir dailės) globojami talentai. Su vienu žymiausių Lietuvos kolektyvų, Lietuvos nacionalinės ir Baltijos asamblėjos premijų laureatu Vilniaus styginių kvartetu muzikuos jau daug vilčių pateisinę jaunieji atlikėjai, įvairių respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatai, globojami Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo.

Balandžio 8 d. Šiaulių katedroje festivalį „Resurrexit“ vainikuos įstabaus grožio W. A. Mozarto muzika. Ją publikai dovanos visas būrys ryškiausių Lietuvos atlikėjų. Tikra renginio puošmena – jauni, bet pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pelnę solistai V. Miškūnaitė, N. Petročenko, T. Pavilionis ir E. Chrebtovas. Ilgametę kūrybinio bendradarbiavimo scenoje patirtį turinčių kolektyvų – Lietuvos kamerinio orkestro, chorų „Vilnius“ ir „Polifonija“ – darnus muzikavimas nuspalvins Prisikėlimo šventę didingais ir pakylėtais tonais. Diriguos Tomas Ambrozaitis, festivalio „Resurrexit“ ir choro „Polifonija“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.

Renginio organizatorius Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ kviečia apsilankyti koncertuose ir atrasti naujas festivalio „Resurrexit“ spalvas.

Straipsnio autorė – Vita Butvilienė

FESTIVALIO UŽDARYMO KONCERTAS

Festivalį vainikuos W. A. Mozarto „Krönungsmesse“ (Karūnavimo mišios) ir „Vesperae Solennes de Confessore“.

Trumposios „Karūnavimo“ mišios buvo sukurtos Zalcburge, Mocartui grįžus po nesėkmingų darbo paieškų Paryžiuje ir Manheime. Tuomet jo tėvas parūpino jam vargonininko ir kompozitoriaus vietą miesto katedroje. Kūrinys pirmą kartą buvo atliktas prieš beveik 240 metų  Šv. Velykų dieną. „Karūnavimo“ mišiomis jas imta vadinti XIX a. pradžioje, kai ši muziką įprastai skambėdavo karališkų asmenų karūnavimo ceremonijų metu.

Mišparai „Vesperae Solennes de Confessore“ buvo paskutinis kūrinys, kurį W. A. Mocartas sukūrė Zalcburgo katedros užsakymu.

Per Atvelykį įstabaus grožio klasikinės muzikos kūrinius publikai dovanos visas būrys ryškiausių Lietuvos atlikėjų. Tikra renginio puošmena – jauni, bet pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pelnę solistai V. Miškūnaitė, N. Petročenko, T. Pavilionis ir E. Chrebtovas. Ilgametę kūrybinio bendradarbiavimo scenoje patirtį turinčių  kolektyvų – Lietuvos kamerinio orkestro, chorų „Vilnius“ ir „Polifonija“ – darnus muzikavimas nuspalvins Prisikėlimo šventę didingais ir pakylėtais tonais. Diriguos Tomas Ambrozaitis, festivalio „Resurrexit“ ir choro „Polifonija“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.

MENŲ PAKYLĖTI

Šiame koncerte visai šeimai ant scenos išvysime kelių mūzų (muzikos, šokio ir dailės) globojamus talentus. Su vienu žymiausių Lietuvos kolektyvų, Lietuvos nacionalinės ir Baltijos asamblėjos premijų laureatu Vilniaus styginių kvartetu muzikuos jau daug vilčių pateisinę jaunieji atlikėjai, įvairių respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatai. Visus koncerto solistus globoja Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas.

Prie jaunųjų atlikėjų taip pat prisijungs dailininkė Jūratė Stauskaitė.

BAROKO PERLAI

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro solistai kviečia praleisti vakarą jaukioje kamerinėje atmosferoje, klausantis baroko epochos muzikos šedevrų. Daugelis tikriausiai žino, kad žodis „barokas“ yra kilęs iš portugališko žodžio „barroco“, kuris reiškia netaisyklingos formos perlą. Tokia ir visa barokinė muzika – tarsi įmantrios formos brangakmenis.

S. Bachas, G. F. Händelis, A. Vivaldi ir G. B. Pergolesi – tai baroko epochos genijų, ant kurių laikėsi visa XVII–XVIII a. muzika ir kurių kūriniai papuoš šį ypatingą koncertą, vardai. Šių kompozitorių muzika ne tik žavėjo klausytojus savo puošnumu ir didybe, bet ir suformavo didžiąją dalį klasikinės muzikos kanono. Pagrindinės melodijos labai ornamentiškos, jausmai ir emocijos perteikiami sudėtingu muzikiniu turiniu, o kontrastai naudojami vidinėms dramoms atskleisti.

„Tai iš tikrųjų labai harmoninga ir šviesi muzika. Joje nėra destrukcijos – kai jos klausai ar groji, širdis džiaugiasi, tampi laimingesnis“, – teigia koncerto sumanytojas, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro fleitininkas Andrius Radziukynas. Pasak menininko, baroko muzika gali veikti ir kaip puikus priešnuodis mūsų visuomenėje įsigalinčiam negatyvumui.

Koncerte muzikuos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro primarijai – muzikantai, grojantys orkestro pirmuosiuose pultuose.

DUALYBĖS

Šv. Velykų rytą, aplink bažnyčias einant iškilmingoms procesijoms, daugelyje Lietuvos vietovių mušami būgnai. Jų dundėjimas skelbia žinią apie Kristaus prisikėlimą, suteikia šiai šventei daugiau iškilmingumo, sudrebina visų tikinčiųjų širdis. Mūsų šalyje ilgą laiką gyvavusi tokio muzikavimo tradicija, išauginta iki prestižinį renginį atitinkančio profesinio lygio, atgis šiųmečiame festivalyje „Resurrexit“.

Neatsitiktinai į festivalio „Resurrexit“ programą įtrauktas ir vieno talentingiausių, progresyviausių ir universaliausių Latvijos šiuolaikinės akademinės muzikos perkusininkų pasirodymas. Virtuoziškai mušamuosius instrumentus valdantis M. Bāļinš, net ir būdamas vienas scenoje, sugeba prikaustyti publikos dėmesį. Patraukli, profesionaliai atliekama programa išsiskiria muzikos dinamiškumu ir šiuolaikiškumu. Klausytojai turės galimybę išgirsti garsiausių JAV, Latvijos, Japonijos perkusinės muzikos kūrėjų opusus.

Bāļinš baigė magistro studijas Latvijos Jāzepo Vītolo muzikos akademijoje. Per pastaruosius 5 metus ypač aktyviai dalyvavo įvairiuose projektuose su Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Latvijos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestru, Valstybiniu kameriniu orkestru „Sinfonietta Rīga” ir Rygos orkestru, diriguojant Latvijos ir užsienio batutos meistrams.

Programoje: P. Smadbeck, M. Markovich, M. Burritt, R. Zaļupe, N. Martinciow, K. Abe, A. Miyamoto.

LIETUVOS, LATVIJOS IR ESTIJOS KOMPOZITORIŲ MUZIKA

Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblio „Musica humana“ koncerte „Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių muzika“, skirtame Baltijos valstybių atkūrimo 100-mečiui – trijų šalių kompozitorių kūriniai.

Kitąmet savo kūrybinės veiklos 45-ąsias metines minėsiantis profesionalus kolektyvas atliks XVI–XVII a. jėzuitų vienuolynų muziką: Žygimanto Liauksmino „Kai žmogus į nuodėmę puolė“ iš „Graduale pro excision studentium“, Jono Branto „Jesu dulcis memoria“, Martyno Krečmerio Symphonia ir Presto iš moteto „Sacerdotes Dei benedicite Dominum“ bei nežinomo autoriaus siuita „Musica antiqua Vilnensis“.

Programą papildys ir šių dienų kompozitorių – lietuvių Vaidos Striaupaitės-Beinarienės, Jono Tamulionio, Giedriaus Kuprevičiaus ir Osvaldo Balakausko, latvio Egilio Straume’s, esto Peeterio Vähio kūriniai.

MUZIKINIAI MONOLOGAI

Iš pradžių galvoje gimsta melodija, kiek vėliau – poezija. Galiausiai klausytojų ausis pasiekia užburianti visuma, kurią mes vadiname dainuojamąja poezija – nuoširdi, prasiskverbianti iki širdies gelmių. Gitara, fleita, vokalas, prasmingi tekstai ir nebanali melodija…

Muzikiniai Nedos ir O. Ditkovskio monologai perteiks vyro ir moters pasaulį: skirtingus likimus, patirtis, požiūrius ir troškimus, kalbės apie amžinas vertybes – gyvenimą, meilę ir net… mirtį. Ar koncerte tas vyras ir ta moteris susikalba? Kalbėdamas apie programą, O. Ditkovskis sako: „Muzikine prasme – be abejo: būtų absurdas, jei su Neda nerastume bendros muzikinės kalbos. O ne muzikine? Palikime šiek tiek intrigos: juk kiekvienas klausytojas kūriniuose atras savų poteksčių“. Paprastai atlikėjas dainuoja tik savo kurtas dainas, tačiau šiame koncerte taip pat skambės ir Andriaus Kulikausko bei Andriaus Borisevičiaus dainos. O. Ditkovskio nuomone, nėra paprasta apibūdinti koncerto žanrą, tad gal tiksliausia būtų skambėsiančius kūrinius pavadinti baladėmis. Prie charizmatiško aktoriaus, turinčio savitą požiūrį į autorinę dainą, puikiai prisiderins aprėpiantis žaismą, gaivališką spontaniškumą, intymų santūrumą, išsiskiriantis muzikavimo emocionalumu Nedos Malūnavičiūtės balsas bei skaidriai virtuoziška fleitos improvizacija.

MEISTRIŠKUMO PAMOKA

„Absoliuti primadona“, „neprilygstamoji“, „dieviškoji“ – tai tik keletas didžiosios praėjusio šimtmečio operos primadonos Marios Callas meistriškumą apibūdinančių epitetų. „Tai žvaigždžių žvaigždė, karalienė, valdovė, ragana, burtininkė, lakštingala“, – žavėjosi garsusis madų imperijos kūrėjas Saint Laurent‘as. Tačiau kiti ją vadino prisukamaa lakštingala, cirkininke, diletante, nebyliojo kino aktore… Kalbėjo, kad ji gadina publikos skonį, garbius žiūrovus paversdama fanatikų sambūriu, o teatrą – stadionu ar koridos aikšte.

Callas išties sugriovė gražaus dainavimo tradiciją, bet kaip tik dėl tos priežasties visi kiti sopranai jos gerbėjams atrodė tik blankūs pakaitalai. Didžiausia jos stiprybė glūdėjo gebėjime atskleisti draminę personažo esmę, aistringai išgyventi pačių skirtingiausių herojų likimus.

Amerikiečių dramaturgas Terrence‘as McNally pjesėje „Meistriškumo pamoka“, apdovanota prestižiniu „Tony Award“ prizu, atkuria 1972 metus, kai dainininkė vedė meistriškumo kursus garsiojoje Niujorko Juilliardo mokykloje. Maria Callas vaizduojama savo šlovės saulėlydyje, jau parardusi savo įstabųjį balsą, bet ne dvasinį maksimalizmą, kurio ji reikalauja ir iš savo studentų. Ją nuolat užplūstančiuose prisiminimuose regime ir ankstesnį triumfą, ir asmeninio gyvenimo peripetijas. Emocijų proveržiai, kandus sąmojis ir skrydis muzikos garsais atveria primadonos talentą, stiprybę ir pažeidžiamumą.

MUZIKOS ELIKSYRAS

Koncertas vertas „Eurovizijos“ gerbėjų dėmesio. Šis renginys taps tikra sensacija, nes šiauliečiai pirmieji Lietuvoje galės išgirsti gyvai dainuojančią Eliną Nečajevą. Talentinga atlikėja buvo išrinkta atstovauti Estijai šiemetinėje „Eurovizijoje“, vyksiančioje Portugalijos sostinėje Lisabonoje. Pagal išankstinius vertinimus ji – viena realiausių kandidačių tapti šio dainų konkurso nugalėtoja.

„Geriausias pasirodymas per visą „Eurovizijos“ istoriją“, „Angelo balsas“, „Ji iš tiesų ypatinga“, „Europa, mes jau turime nugalėtoją!“, „Jos balsas ir pasirodymas absoliučiai fenomenalūs“– tai tik keletas sužavėtų konkurso gerbėjų frazių, mačiusių Estijos atstovės vaizdo įrašus internete.

Šiauliuose ji pasirodys kiek kitokiame amplua ir ne viena, bet su trimis lygiaverčiais scenos partneriais. Elinai talkins sopranas Ksenija Kučukova, tenoras Andrej Bogač ir pianistas Ralf Taal.

Vokalinės ir fortepijono muzikos mėgėjai galės mėgautis spalvinga Estijos atlikėjų programa. Jaunieji scenos talentai festivalio gerbėjams paruošė stiprų ir maloniai svaiginantį muzikos kokteilį. Vokiečių, italų, austrų, prancūzų, rusų, amerikiečių kompozitorių muzika darniai susilies į ryškiausiomis spalvomis žėrinčią mozaiką. Dviejų dalių koncerte širdies atgaivą ras romantinės, klasikinės muzikos, operų ir miuziklų gerbėjai.

FESTIVALIO ATIDARYMO KONCERTAS

Festivalio „Resurrexit“ atidarymo koncertas nuteiks susikaupimui ir apmąstymams. Violončelininko Mindaugo Bačkaus ir Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ atliekama Johno Tavenerio kompozicija „Svyati“ („Šventas“) žavi savo hipnotizuojančiomis, meditacinio pobūdžio nuotaikomis. Britų kompozitorius įkvėpimo sėmėsi ortodoksinėje muzikos ir mistikos tradicijoje. Rusų ortodoksų tikėjimas jį sieja ir su kitu muzikos kūrėju, kurio kompozicijos skambės koncerto metu – Arvo Pärtu – žymiausiu Estijos kompozitoriumi, tapusiu šalies muzikos simboliu. Choras „Polifonija“ atliks jo kūrinį „Magnificat“ („Mano siela garbina Viešpatį“). Plataus akiračio, gilias ir filosofiškas mintis į muzikos rūbą įvelkantis bei transliuojantis kūrėjas naudoja savitą techniką, minimalistinį kompozicijos stilių. Koncertą vainikuos šio pasaulinę šlovę pelniusio kompozitoriaus „Te Deum“ („Tave, Dieve, garbinam“). Šia giesme tikintieji šlovina Dievą, prašo Jo malonės bei gailestingumo, meldžia palaimos jų darbams bei gyvenimui. Pirmąkart Šiauliuose skambėsiantį kūrinį kartu su „Polifonija“ atliks nuolatinis choro scenos partneris Klaipėdos kamerinis orkestras.

Koncerto intriga – lietuvių atlikėjus muzikuoti kvies ir neįprastą repertuarą savaip interpretuos jaunas italų dirigentas Ferdinando Sulla.

Koncertą remia Italų kultūros institutas Vilniuje

„SUTEMŲ SKAITINIAI”

DUO BAROCCO: SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas), RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas), VAIVA EIDUKAITYTĖ-STORASTIENĖ (vargonai)

Prancūzų baroko kompozitoriaus Francois Couperino „Sutemų skaitiniai“ – tai Didžiosios savaitės Sutemų liturgijai skirtas kūrinys dviems sopranams. Šiandien Europoje tai yra vienas populiariausių kamerinės sakralinės baroko muzikos kūrinių, gretinamas su G. B. Pergolesi „Stabat Mater“.

Dar nuo VIII a. žinoma Sutemų liturgija – pamaldos su specialiais skaitiniais, giesmėmis ir ritualais – paprastai būdavo atliekama iškart po vidurnakčio. Bažnyčios erdvę apšviesdavo vos keliolika žvakių, kurios būdavo viena po kitos užgesinamos po kiekvieno skaitinio, taip simbolizuojant Kristų apleidusius apaštalus. Šioje koncertinėje programoje „Duo Barocco” sugrąžina simbolinį žvakių gesinimo ritualą.

Couperino Didžiojo trečiadienio „Sutemų skaitiniai“ parašyti pagal Senojo Testamento pranašo Jeremijo raudas sugriovus Jeruzalę. Muzikoje girdimos dejonių ir verksmų intonacijos, dramatiški rečitatyviniai epizodai, kuriuose Jeremijas desperacijoje šaukia Dievui tiesiai į veidą, ir dainingos arijos bei duetai. Dainininkės atlieka kūrinį prancūziška lotynų kalbos tartimi, kaip tai buvo būdinga XVIII amžiuje (rengdamos šią programą dainininkės stažavosi Prancūzijoje).

DUO BAROCCO

DUO BAROCCO: Saulė ŠERYTĖ (mecosopranas);
Renata DUBINSKAITĖ (mecosopranas);
Vaiva EIDUKAITYTĖ-STORASTIENĖ (vargonai).

Mecosopranai Saulė Šerytė ir Renata Dubinskaitė susivienijo į „Duo Barocco“ 2010 metų pradžioje, siekdamos dalintis su klausytojais savo meile senajai vokalinei muzikai, supažindinti juos su Lietuvoje retai atliekamais baroko kūriniais. „Duo Barocco“ yra vienas iš nedaugelio Lietuvos ansamblių, kurie specializuojasi senosios muzikos srityje. Dainininkės stažavosi senosios muzikos ir šokio akademijose Čekijoje ir Prancūzijoje, Vilniuje vykusiuose meistriškumo kursuose su kviestiniais dėstytojais iš Prancūzijos, Italijos ir Argentinos, nuolat tobulinasi koncertuodamos kartu su senosios muzikos ekspertais iš užsienio. „Duo Barocco“ dažnai koncertuoja su nacionalinės filharmonijos ansambliu „Musica Humana“, duetas yra dainavęs su choru „Jauna muzika“ ir Vilniaus savivaldybės „Šv. Kristoforo orkestru“, Valstybiniu Baltarusijos kameriniu orkestru, diriguojant maestro Sauliui Sondeckiui, Kauno muzikinio teatro kolektyvu ir kitais orkestrais. Savo kamerinės muzikos programas „Duo Barocco“ dainininkės yra pristačiusios ne tik Lietuvoje, bet ir Prancūzijoje bei Šveicarijoje. „Duo Barocco“ repertuare – XVII–XVIII amžiaus operų duetai bei arijos, sakralinė ir kamerinė vokalinė muzika. Nemaža dalis jų atliekamų kūrinių Lietuvoje skamba pirmą kartą. Dainininkės domisi baroko retorika, gestų kalba, šokiu, daile, savo koncertines programas papildo edukaciniais pasakojimais, teatralizuotais elementais ir vaizdo projekcijomis.

Renata Dubinskaitė pradėjo dainavimo studijas jau įgijusi dailės istorijos ir teorijos magistrą Vilniaus dailės akademijoje ir apsigynusi menotyros daktaro disertaciją. 2009 m. debiutavo muzikos scenoje, 2015 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė dainavimo studijas pas prof. Vladimirą Prudnikovą. Dubinskaitė yra Tarptautinio Tiito Kuusiko kamerinio dainavimo konkurso laureatė ir Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkurso laureatė. Stažavosi dainavimo meistriškumo kursuose Prahoje, Sable (Prancūzijoje), Berlyne, Gotenburge, Kopenhagoje, Bolonijoje. Dainininkė yra sukūrusi įvairius operos vaidmenis: Česoniją G. Pagliardi operoje „Kaligula“ (su Prancūzijos ansambliu „La Poeme Harmonique“), Elpiną A. Vivaldi operoje “Ištikimoji nimfa”, Holoferną A. Vivaldi oratorijoje „Juditos triumfas, Kserksą G.F. Händelio operoje „Kserksas“, vaidmenis operos pastiše „Galantiškasis Kazanovos barokas“ ir sakralinio teatro spektaklyje pagal G.B. Pergolesi „Stabat Mater“. Dubinskaitė dažnai kviečiama atlikti alto partijas stambios formos koncertiniuose kūriniuose. Nuo 2010 m. Dubinskaitė yra aktyvi senosios muzikos renginių organizatorė, prodiusuojanti ansamblių „Duo Barocco“ ir „Canto Fiorito“ veiklą.

Saulė Šerytė, M. K. Čiurlionio menų gimnazijos absolventė, solinį dainavimą baigė Graco Meno Universitete (Austrija) meno magistrės laipsniu. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno doktorantūros studijose rengė ir apgynė meno projektą „Italų ir prancūzų baroko vokalinės muzikos ornamentika: istorinių šaltinių lyginamoji analizė“, jai suteiktas menų daktarės laipsnis. Nuo 2014 m. dėsto dainavimą LMTA. Šerytė yra konkurso „Wagner forum Graz“ specialiosios premijos laureatė ir „Tiito Kuusiko tarptautinio kamerinės muzikos konkurso“ laureatė. Dainininkė stažavo vokalo meistriškumo kursuose Nyderlanduose, Italijoje, Slovėnijoje, Prahoje, Sablė (Prancūzija), Berlyne. Šerytė dainavo festivaliuose ir koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir Austrijoje, Slovėnijoje, Rusijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Ji atliko įvairius operų vaidmenis: Bradamantę G.F. Händelio operoje „Alcina“, trečiąją damą W.A. Mozarto operoje „Užburtoji fleita“, Marceliną Mozarto operoje „Figaro vedybos“, kelis vaidmenis H. Purcello operoje „Didonė“, taip pat alto partijas stambios formos koncertiniuose kūriniuose. Dainininkės repertuare taip pat gausu lied žanro programų.
Fotografijos autorė Agnė Gintalaitė.

KLAIPĖDOS KAMERINIS ORKESTRAS (KKO)

Klaipėdos kamerinis orkestras (KKO) (Meno vadovas Mindaugas BAČKUS) yra vienas jauniausių ir dinamiškiausių tarp profesionalių Lietuvos kamerinių orkestrų. 1992 m. susibūręs stygininkų ansamblis nuolatinę erdvę kūrybinei veiklai ir administracinę paramą rado Klaipėdos koncertų salėje – visais keturiais metų laikais aktyviame uostamiesčio muzikinio gyvenimo epicentre; jos koncertų sezonuose ir trijuose kasmetiniuose festivaliuose orkestras kas mėnesį publikai pristato naujas programas kaip reziduojantis salės kolektyvas. Kruopščiai formuojamomis programomis ir uždegančiomis interpretacijomis KKO jau du dešimtmečius aktyviai siekia stimuliuoti ir šviesti savo auditoriją, pateikdamas plačią įvairių epochų muzikinių stilių ir žanrų paletę nuo baroko iki šių dienų ir uostamiestyje steigdamas naujas orkestro koncertų tradicijas. Nuolatinio dirigento neturintis KKO iš kitų kamerinių orkestrų pirmiausia išsiskiria stipriu ansambliškumo pojūčiu. Profesinis orkestro augimas ir skambesio kokybė nuo pat jo įkūrimo buvo gabių stygininkų rankose. Beveik du dešimtmečius orkestrą ugdė, repertuarą kaupė ir išlikimu rūpinosi jo įkūrėja, dabartinė altų grupės koncertmeisterė Liuda Kuraitienė. Dar didesnį postūmį profesionalumo ir modernumo link orkestrui suteikė naujasis meno vadovas violončelininkas Mindaugas Bačkus, perėmęs šį postą 2009 m. Patyręs orkestro muzikantas ir kamerinių ansamblių dalyvis, azartiškas solistas, vienas ryškiausių ir įvariapusiškiausių savo kartos muzikų į darbą su orkestru žvelgia kaip į „gyvenimo būdą, santykio su muzika filosofiją, kūrybinę bendrystę“. Jo toliaregiškos idėjos pastaraisiais metais įkvėpė kolektyvą pastebimiems pokyčiams: KKO nuosekliau gilinasi į baroko muzikos interpretaciją, dalyvaudamas meistriškumo klasėse su senosios muzikos atlikimo specialistais ir į savo pasirodymus įtraukdamas istorinius instrumentus; o kitame klasikinės muzikos istorijos chronologinės juostos gale – plečia pažintį su daugiakalbe ir daugiataute XX ir XXI a. kūryba, nemažai dėmesio skirdamas įvairių laikotarpių lietuvių kompozitorių kūriniams. Kartu su repertuaru plečiasi ir orkestro gastrolių geografija: ne sykį aplankyti daugelis Lietuvos festivalių, Kauno ir Vilniaus filharmonijos, Vokietija, Lenkija, Ukraina, Latvija, Estija, Suomija, Italija, Šveicarija ir kt. Dauguma orkestro narių užsiima pedagogine veikla, tad jiems visuomet rūpėjo į savo koncertus pritraukti jaunuosius atlikėjus ir klausytojus. Šiam tikslui tarnavo nuo 1997 m. KKO rengtas teminių koncertų vaikams ciklas „Muzikos laiškai“, vėliau įsteigtas Kamerinio orkestro klubas, o nuo 2009 m. – didžiulio susidomėjimo sulaukusios atraktyvios „Žaismingos muzikos orkestro“ edukacinės programos visai šeimai. Jose orkestras ne tik koncertavo su gabiausiu šalies jaunimu, dalyvavo teatralizuotuose pastatymuose su pasakų ir istorijų vaikams personažais, bet ir akompanavo visame pasaulyje išgarsėjusiai „pianistei“ katei Norai, grieždamas pasaulinę dirigento ir kompozitoriaus Mindaugo Piečaičio „CATcerto“ premjerą (2009) – įvykį, sulaukusį tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, daugiau kaip 4 milijonų peržiūrų tinkle „Youtube“ ir 2010 m. įtrauktą į Gineso rekordų knygą kaip pirmasis pasaulyje koncertas katei ir kameriniam orkestrui. Visai šeimai taip pat skirti KKO muzikiniai spektakliai Žvėrių karnavalas pagal Camille’io Saint-Saënso muziką (2009), sukurtas bendradarbiaujant su rašytoja Laura Sintija Černiauskaite ir Klaipėdos lėlių teatru, bei Sofija muzikuoja pagal to paties pavadinimo Geoffroy de Pennart’o istoriją, kuriam muziką sukūrė Zita Bružaitė (2011). Neblėstantis orkestro narių užsidegimas nuolat tobulinti kamerinio muzikavimo įgūdžius ir plėsti stilistinę atliekamos muzikos įvairovę subrandino išskirtinį skambesį ir ilgainiui pavertė jį patraukliu kūrybiniu partneriu rengiant ambicingas programas su tarptautinį pripažinimą pelniusiais dirigentais bei solistais. Klaipėdos koncertų salės koncertuose ir gastrolėse KKO bendradarbiavo su daugybe įvairių kartų ir šalių pripažintų dirigentų bei solistų, tarp jų ypač minėtini Saulius Sondeckis, Robertas Šervenikas, Donatas Katkus, Vytautas Lukočius, Modestas Pitrėnas, Martynas Staškus, Kaspar Zehnder, Aleksandar Markovič, Dante Anzolini, Mark Kadin, Reinhard Goebel, David Geringas, Mike Svoboda, Petras Geniušas, Andrius Žlabys, Mūza Rubackytė. Kai kurie šių įsimintinų pasirodymų buvo įamžinti Klaipėdos koncertų salės kompaktinėje plokštelėje „Tobula garsų harmonija“ (2009). Per pastaruosius keletą sezonų tiek kolektyvui, tiek Klaipėdos koncertų salės klausytojams didelį įspūdį paliko KKO pasirodymai su charizmatiškuoju pianistu Alexanderiu Paley. Jis ne tik skambino solo partiją, bet ir dirigavo KKO atliekant visus J. S. Bacho ir F. Chopino klavyrinius koncertus, o išsamias skirtingų epochų klavyrinių koncertų panoramas vainikavo didingas septynių renginių ciklas „Visi W. A. Mozarto koncertai fortepijonui ir orkestrui“ (2010–2012). 2013 m. pavasarį estafetę perėmė jaunosios kartos lietuvių pianistai (Gryta Tatorytė, Guoda Gedvilaitė, Lukas Geniušas, Edvinas Minkštimas ir Kasparas Uinskas), viename koncerte su iki simfoninės sudėties papildytu ir Johanneso Wildnerio diriguojamu orkestru atlikę visus L. van Beethoveno koncertus. Be instrumentinių koncertų ir orkestrinių opusų, KKO imasi atlikti ir stambius vokalinius-instrumentinius kūrinius: W. A. Mozarto Requiem ir J. S. Bacho Mišias h-moll, Algirdo Martinaičio „Gailestingumo altorių“, Osvaldo Balakausko „Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis“. Leidybinė kompanija „Estonian Record Productions“ išleido 2013 m. Klaipėdos koncertų salėje vykusio pasaulinės fortepijono legendos Paulio Baduros-Skodos koncerto įrašą, kuriame kartu su juo W. A. Mozarto kūrinius atlieka pianistas Rostislavas Krimeris ir Andreso Mustoneno diriguojamas KKO, papildytas Liepojos „Gintarinio garso“ simfoninio orkestro pučiamųjų grupe.
Fotografijos autorius Rytis Seskaitis.

Mindaugas Bačkus

Mindaugas BAČKUS (violončelė, Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas)

Mindaugas Bačkus 1991-1998 m. studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, prof. R. Armono violončelės klasėje. Studijų metais griežė Pasaulio jaunimo simfoniniame orkestre (1992), dalyvavo jaunimo kamerinių ansamblių bei orkestrų festivalyje Murcijoje (Ispanija,1993), tobulinosi kamerinių ansamblių bei solo violončelės meistriškumo kursuose Švedijoje (1994), su kontrabosininku D. Rubinu surengė keletą rečitalių Lietuvoje bei Vokietijoje (1995), dalyvavo Jeunesses Musicales surengtuose kamerinių ansamblių meistriškumo kursuose Veikersheimo mieste Vokietijoje (1996, prof. Rudolf Gleissner bei prof. Henry Mayer kl.). 1998 m. dalyvavo solo violončelės meistriškumo kursuose Olandijoje (International Holland Music Sessions), griežė Davido Geringo vedamose atvirose meistriškumo pamokose Vilniuje.

IŠSILAVINIMAS

1979-1991 m. M. K. Čiurlionio menų mokykla(vidurinio mokslo diplomas);

1991-1996 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija(bakalauro laipsnis);

1996-1998 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (magistro laipsnis);

1999-2001 m. Royal Northern College of Music, Didžioji Britanija (magistro laipsnis);

2000-200 m. Royal Northern College of Music, Didžioji Britanija (profesionalaus atlikėjo diplomas);

2007-2009 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija (meno aspiranto laipsnis).

 

MEISTRIŠKUMO KURSAI IR STAŽUOTĖS

1996 m. „Jeunesses Musicales“ kamerinės muzikos meistriškumo kursai (Vokietija, prof. Rudolph Gleissnerir Henry Mayer);

1998 m. Holland Music Sessions violončelės meistriškumo kursai (Olandija, prof. Ralph Kirshbaumir Tsojoshi Tsutsumi);

1998 m. Violončelės meistriškumo kursai (Vilnis, prof. David Geringas);

2000 m. Violončelės meistriškumo kursai (Mančesteris (Anglija), prof. Aldo Parisot);

2000 m. Norfolk Chamber Music Festival kamerinės muzikos kursai (JAV,su Tokyobei Vermeerstyginių kvartetais, pianistais John O’Connorir Boris Berman, gitaristu Eliot Fisk);

2009 m. Barokinės violončelės meistriškumo kursai (Amsterdamas (Olandija), prof. Anner Bylsma);

2009.02–2009.05 Hogeschool voor de Kunsten Utrecht, Olandija (Erazmus stažuotė).

2014.02 Vokiečių baroko muzikos atlikimo tradicijos ir subtilybės. Meistriškumo kursai orkestrui, prof. Reinhard Goebel. (Klaipėda)

2014.03 Royal Irish Academy of Music,Mindaugo Bačkaus meistriškumo kursai (Erasmus+Dublinas, Airija)

2016.05 Akademia Muzyczna w Krakowie, Mindaugo Bačkaus meistriškumo kursai (Erasmus+ Krokuva, Lenkija)

 

DARBO PATIRTIS

1994-1998 m. Vilniaus Broniaus Jonušo vaikų muzikos mokykla; mokytojas, orkestro vadovas.

1995-2005 m. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras; violončelininkas, violončelių grupės koncertmeisteris nuo 1998.

2000-2001 m. Royal Northern College of Music; asistentas – stažuotojas kamerinio ansamblio bei styginių katedrose.

Nuo 2007 m. Nacionalinė Moksleivių Akademija; mokytojas.

Nuo 2009 m.  Klaipėdos koncertų salė; Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas.

2010–2014 m. Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija; violončelės ir kamerinio ansamblio mokytojas.

2010–2014 m. Klaipėdos E. Balsio menų gimnazija; violončelės ir kamerinio ansamblio mokytojas.

Nuo 2010 m. Klaipėdos universiteto menų akademija; docentas.

KONCERTINĖ VEIKLA

Solo su orkestrais

Karališkojo šiaurinio koledžo simfoninis orkestras (Anglija), Brno simfoninis orkestras (Čekija), Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Latvijos Nacionalinės operos simfoninis orkestras, Lietuvos kamerinis orkestras, Lietuvos muzikos akademijos simfoninis orkestras, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos Orkestras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kamerinis orkestras „Camerata Klaipėda“, Klaipėdos kamerinis orkestras, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Kaliningrado filharmonijos kamerinis orkestras (Rusija) ir kt.

 

Bendradarbiauja su:

Mūza Rubackyte, Dmitry Sinkovsky, David Geringu, Mirga Gražinyte-Tyla, Geir Draugsvoll (Danija), Andres Mustonen (Estija), Reinhard Goebel (Vokietija), Luku Geniušu, Vyacheslav Ganelin (Izraelis), Aleksandru Palei, Keren Hadar (Izraelis), Arkadijumi Gotesmanu, Daumantu Kirilausku, Roku Zubovu, Merūnu Vitulskiu, Petru Geniušu, Pavelu Giunteriu, Roger Arve Vigulf (Norvegija), Martynu Švėgžda von Bekeriu, Vilhelmu Čepinskiu, Giedrė Šlekytė, Raimondu Sviackevičium, Liudu Mockūnu, Kaspar Zehnder (Šveicarija), Nora Petročenko, Stein Skjervold (Norvegija), Karel Kosarek (Čekija), Modestu Pitrėnu, Tomu Ambrozaičiu, Robertu Šerveniku, Donatu Katkum, Modestu Barkausku, aktorium Valentinu Masalskiu, choreografe Agnija Šeiko, styginių kvartetu „Chordos“, kameriniu ansambliu „Nepaklusnieji“, fortepijoniniu trio „FortVio“ ir kt.

 

Festivaliai

International RNCM Manchester cello festival (Anglija, 2001 m.), International Norfolk chamber music festival (JAV,2000m.), Taptautinis festivalis „Jauna muzika“ (2003 m.), „Klangspuren“ (Austrija, 2004 m.), „MaerzMusik“ (Vokietija), „Upbeat“ (Norvegija, Švedija), „Murten Classics“ (Šveicarija), „Glasperlenspiel“ (Estija), Tarptautinis Birštono džiazo festivalis, Tarptautinis džiazo ir perkusijos festivalis „Dramblys“, „Gaida“, Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, „Vilniaus rotušės“, „Marių klavyrai“, „Sugrįžimai“, „Muzikinis veiksmas“, „Druskomanija“, „Alternatyva“, „Iš arti“, „Nepaklusniųjų žemė“, „Thomo Manno“, „Kopa“, „Pažaislio“, „Vilnius Jazz“, „Permainų muzika“, „Klaipėdos muzikos pavasaris“, „Salve Musica“, „Ave Maria“, „Medvėgalio” ir kt.

Polifonija

ŠIAULIŲ VALSTYBINIS KAMERINIS CHORAS „POLIFONIJA“

Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ – vienas žinomiausių Lietuvos profesionalių chorų. Kolektyvo įkūrimo data – 1974 metų gruodžio 31 d. Tai buvo pirmasis tuomečio senosios muzikos ansamblio koncertas, kuris išaugo į gražią tradiciją – kasmet rengiamus naujametinius koncertus. Dirigento Sigito Vaičiulionio įkurtas vokalinis senosios muzikos ansamblis vienintelis Lietuvoje tada dainavo Renesanso ir Baroko epochų kompozitorių kūrinius. Iš pradžių kolektyvą globojo Šiaulių pedagoginis institutas, o vėliau – Šiaulių aukštesnioji muzikos mokykla. Platus choro repertuaras apima kūrinius nuo Renesanso iki šiuolaikinės muzikos. Choras yra koncertavęs su Lietuvos nacionaliniu ir valstybiniu simfoniniais orkestrais, Lietuvos kameriniu ir Šv. Kristoforo orkestrais, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir kameriniu orkestrais, „Vilnius Sinfoniea“, Lietuvos kariuomenės orkestru, valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“, Baltarusijos valstybiniu kameriniu, Lvovo filharmonijos (Ukraina), Sankt Peterburgo valstybiniu simfoniniu (Rusija) orkestrais, o taip pat su tokiais ansambliais kaip „Musica humana“, „Senosios muzikos akademija“ (Rusija) ir kitais garsiais muzikos kolektyvais.

Choro „Polifonija“ meno vadovo pareigas eina Tomas Ambrozaitis.

Koncertinės įstaigos vadovė Nijolė Saimininkienė.

 

 

 

Ferdinando SULLA (dirigentas, Italija)

Ferdinando Sulla studijavo vargonus ir kompoziciją. Jo studijų rezultatai buvo įvertinti aukščiausiais balais. Ypatingą dėmesį skyrė chorinei muzikai ir choriniam dirigavimui.

Milane jis gilino savo instrumentavimo žinias pas kompozitorių Giampaolo Testoni.

Jis baigė orkestrinio dirigavimo studijas Milano „Civica Scuola di Musica Claudio Abbado“ pas Luis Rafael Salomon, Pietro Mianiti ir Gilberto Serembe.

Įgijęs chorinio dirigavimo magistro laipsnį bendradarbiavo su Fabio Luisi ir Diego Fasolis operų pastatymuose.

Kaip kviestinis dirigentas dirbo su Kozencos (Italija) jaunimo orkestru „La Piccola Philharmonia Mediterranea“.

Praėjusių koncertų sezonų metu Milane dirigavo orkestrams „Roma 3 Orchestra“ ir „I Pomeriggi Musicali“. Dirigavo orkestrui „I Musici di Parma“ operų „Figaro vedybos“ (The Marriage of Figaro), „Traviata“ (La Traviata), „Meilės eliksyras“ (L’Elisir d’Amore), „Tarnaitė ponia“ (Serva Padrona) pastatymuose.

2017 metų vasarį Milane „Voce all’opera“ reginiuose dirigavo G. Paisiello „Sevilijos kirpėją“ (Barbiere di Siviglia). Po mėnesio jo laukė tarptautinis debiutas Kluže-Napokoje (Rumunija) – G. Verdi „Keturios šventos giesmės“ (Quattro Pezzi Sacri) su valstybiniu filharmonijos orkestru ir choru „Transilvania“. Tų pačių metų liepą jis debiutavo Martina Frankoje (Italija) vykstančiame vasaros operos festivalyje „Festival della Valle d’Itria“, kuriame dirigavo N. Piccinni operą buffa „Le donne vendicate“.

Yra dirbęs tokių tarptautinio pripažinimo sulaukusių dirigentų kaip Daniele Callegari ir Fabio Luisi asistentu keliuose operų pastatymuose: G. Verdi „Otelas“ (Otello – Teatro Regio, Parma), W. A. Mozart „Visos jos tokios“ (Così fan tutte – Festival della Valle d’Itria, Martina Franka), S. Mercadante „Francesca da Rimini“ (Festival della Valle d’Itria, Martina Franka), V. Bellini „Somnambula“ (Sonnambula – Teatro Petruzzelli, Bari), „Norma“ (Teatro La Fenice, Venecija).

2014 metais Milane jis su pagyrimu baigė muzikologijos magistro studijas. Parengė kritinį straipsnį  apie L. Vinci „Alessandro nell’Indie“, bendradarbiavo su prof. Davide Daolmi, analizuodamas tokius muzikos kūrinius kaip V. Bellini „Adelsonas ir Salvinis“ (Adelson e Salvini) ir G. Rossini „Mažosios iškilmingos mišios“ (Petite Messe Solennelle).

 

Elina NEČAJEVA (sopranas, Estija)

Elina NEČAJEVA (sopranas, Estija)

Elina Nečajeva (Elina Netshajeva) gimė Taline. Baigusi Talino prancūzų licėjų ji įstojo į Talino universiteto Muzikos skyrių vokalo pedagogikos specialybę. Elina taip pat mokėsi Georg Ots‘o muzikos mokykloje. 2016 metais Estijos muzikos ir teatro akademijoje įgijo akademinio vokalo atlikėjos magistro laipsnį.

Elinos repertuare – įvairūs kūriniai, kuriuos ji nuolat atlieka su geriausiais Estijos orkestrais ir pianistais. Ji atliko keletą vaidmenų Estijos dramos teatre ir nacionaliniuose operos rūmuose „Estonia“. Muzikos kritikams didžiausią įspūdį paliko jos sukurtas Džanetos personažas G. Donizetti operoje „Meilės eliksyras“. Vienas kritikų rašė, kad „Elinos balsas – stiprus ir melodingas, praturtintas jos neprilygstamu artistiškumu“.

2014 metais Elina tapo televizijos projekto „Klasikos žvaigždės“ finaliste, įvairių tarptautinių konkursų prizininke. 2017 metais pateko į Vokietijos tarptautinio muzikos konkurso „Neue Stimmen“ (Nauji balsai), kuriame dalyvavo 1500 dalyvių, finalininkų gretas.

Talentinga atlikėja buvo išrinkta atstovauti Estijai šiemetinėje „Eurovizijoje“, vyksiančioje Portugalijos sostinėje Lisabonoje. Jos atliekamai dainai prognozuojami labai aukšti įvertinimai: https://www.youtube.com/watch?v=1hz9KtdUAoU

 

Ksenija KUČUKOVA (sopranas, Estija)

Ksenija Kučukova (Ksenia Kuchukova) muzikos pradėjo mokytis būdama septynerių metų Sankt Peterburge. Čia ji gavo chorinio dainavimo ir skambinimo fortepijonu pradmenis. Vėliau Talino universitete mokėsi solinio dainavimo pas Edą Zahharovą. 2011 metais baigė Estijos muzikos ir teatro akademiją pas Mati Palm‘ą. 2010-2013 metais studijavo Milano G. Verdi konservatorijoje pas Eugenia Anvelt ir Stelia Doz. 2016 metais baigė magistro studijas pas Eva Märtson. Ji tapo konkurso Mart Saar Competition (2007, Estija) antrosios vietos laimėtoja, apdovanota specialiuoju prizu tarptautiniame konkurse Alīda Vāne International Vocal Competition (2007, Latvija), tapo tarptautinių konkursų Giulietta Simionato Competition (2010, Italija) ir Klaudia Taev Competition (2013, Estija) finaliste. 2012 metais jai buvo skirta R. Wagner‘io stipendija. 2013 metais ji pateko tarp penkių geriausiųjų Estijos televizijos projekto „Klasikos žvaigždės“ atlikėjų. 2014 metais tapo konkurso Tiit Kuusik International Lied Competition (Pärnu, Estija) pirmosios vietos ir specialaus prizo laimėtoja. 2017 metais – konkursų National Vello Jürna Singing Competition (Talinas, Estija) ir P. I. Slovtsov International Competition of Young Opera Singers and Directors (Krasnojarskas, Rusija) finaliste bei International Jean Sibelius Vocal Competition (Turku, Suomija) trečiosios vietos laimėtoja.

 

Andrej BOGAČ (tenoras, Estija)

Andrej Bogač (Andrei Bogatch) studijavo operinį dainavimą Estijos muzikos ir teatro akademijoje ir Giuseppe Verdi konservatorijoje Milane.

Jis tapo Estijos Nacionalinių dainininkų konkursų I vietos laimėtoju. Jam buvo skirta II vieta ir specialus Rotary klubo prizas už geriausią latvių dainos atlikimą konkurse Alīda Vāne International Vocal Competition. Tapo konkursų Jyväskylä International Tenor Competition (Suomija) ir Giulietta Simionato Competition finalistu. Atliko tenoro solo partiją A. Grečaninovo „Liturgia Domestica“, Nemorino, Bastieno, Idomeneo ir Tamino vaidmenis Estijos muzikos ir teatro akademijos Operos studijos koncertiniuose pastatymuose.

Andrejui buvo skirtas pagrindinis Luiso vaidmuo G. Raffa operoje „Gitana“ operos teatruose Tropea ir Kalabrijos Redže Italijoje. Jis dainavo Paskalino partiją N. Rota operoje „Napoli Milionaria“ (Neapolio milijonierius) Lukoje, Livorne ir Pizoje (Italija), Chose –  G. Bize „Karmen“ Bolonijoje (Italija). Dirbo su Giacomo Aragall, Gianfranco Cecchele, Stelia Doz ir Umberto Finazzi.

Solistas nuolat koncertuoja Estijoje ir Italijoje, taip pat pasirodo su kameriniu vokaliniu ansambliu „Orthodox Singers“. Italijoje ir San Marine atliko D. Šostakovičiaus dainų ciklą „Iš žydų liaudies poezijos“.

Ralf TAAL (fortepijonas, Estija)

Ralf TAAL (fortepijonas, Estija)

Estijos profesionalių muzikų sąjungos narys.

Pianistas Ralf Taal 1992 metais baigė Talino aukštąją muzikos mokyklą pas Maigi Pakri ir Bruno Lukk. 1998 metais – Estijos muzikos akademiją pas Lauri Väinmaa ir Peep Lassmann. Dalyvavo meistriškumo kursuose, vedamuose Kalle Randalu, Arbo Valdme, Petro Geniušo, Boris Berman ir kt.

Ralf Taal meistriškumas buvo aukštai įvertintas keliuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose pianistų konkursuose: I vieta Virtuosi per Musica di Pianoforte Ūstyje prie Labės (Čekija, 1989), Estijos pianistų konkurse (1994) ir festivalyje-konkurse Con Brio’94. 1995 metais laimėtas specialusis prizas Franco Šuberto pianistų konkurse Dortmunde.

Ralf Taal nuo 1998 metų akompanuoja Estijos teatre, nuo 1993 metų – Estijos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 1998 metų dėsto fortepijoną Gerg Ots muzikos mokykloje, o nuo 2003 metų – Estijos muzikos ir teatro akademijoje.

Kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas koncertavo Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje ir Latvijoje. Bendradarbiavo su dirigentais Eri Klas, Paavo Järvi, Arvo Volmer, Olari Elts, Tõnu Kaljuste, Anu Tali, Jüri Alperten, Leo Krämer. Taip pat atliko solo partijas koncertuose su visais Estijos orkestrais.

Ralf Taal scenoje pasirodo su dainininkais Mati Palm, Pille Lill, Helen Lokuta, Kristine Opolais, trimitininku Indrek Vau, klarnetininku Toomas Vavilov, smuikininku Andrus Haav ir kt.

Ralf Taal solinio ir ansamblinio muzikavimo įrašai yra padaryti Estijos radijuje.

 

Dviejų dalių tragikomedija su operiniu dainavimu MEISTRIŠKUMO PAMOKA

„Absoliuti primadona“, „neprilygstamoji“, „dieviškoji“ – tai tik keletas didžiosios praėjusio šimtmečio operos primadonos Marios Callas meistriškumą apibūdinančių epitetų. „Tai žvaigždžių žvaigždė, karalienė, valdovė,
ragana, burtininkė, lakštingala“, – žavėjosi garsusis madų imperijos kūrėjas Saint Laurent‘as. Tačiau kiti ją vadino prisukamaa lakštingala, cirkininke, diletante, nebyliojo kino aktore… Kalbėjo, kad ji gadina publikos skonį, garbius žiūrovus paversdama fanatikų sambūriu, o teatrą – stadionu ar koridos aikšte.

Callas išties sugriovė gražaus dainavimo tradiciją, bet kaip tik dėl tos priežasties visi kiti sopranai jos gerbėjams atrodė tik blankūs pakaitalai. Didžiausia jos stiprybė glūdėjo gebėjime atskleisti draminę personažo esmę, aistringai išgyventi pačių skirtingiausių herojų likimus.
Pačios primadonos gyvenimas buvo ir dramatiškas, ir pasakiškas, primenantis bjauriojo ančiuko virtimą gulbe. Nerangi mergiotė virto neatremiamo grožio ir žavesio moterimi, kurios balsas skambėjo visose didžiosiose pasaulio operos scenose: Romos operoje, Milano „La Scala“, Londono „Covent Garden“, Paryžiaus „Grand Opera“, Čikagos „Lyric Opera“, Niujorko „Metropolitan Opera“. Tačiau šią pasaką lydėjo drama: konfliktai su jos nemylėjusia motina, žiauri profesinė kova, santuoka su 30 metų vyresniu ir jos talentą išnaudojusiu plytinių savininku, pagaliau tiek šią santuoką, tiek pačią Callas sužlugdžiusi jos beprotiška ir nelaiminga meilė graikų milijardieriui.
Amerikiečių dramaturgas Terrence‘as McNally pjesėje „Meistriškumo pamoka“, apdovanota prestižiniu „Tony Award“ prizu, atkuria 1972 metus, kai dainininkė vedė meistriškumo kursus garsiojoje Niujorko Juilliardo mokykloje. Maria Callas vaizduojama savo šlovės saulėlydyje, jau parardusi savo įstabųjį balsą, bet ne dvasinį maksimalizmą, kurio ji reikalauja ir iš savo studentų. Ją nuolat užplūstančiuose prisiminimuose regime ir ankstesnį triumfą, ir asmeninio gyvenimo peripetijas. Emocijų proveržiai, kandus sąmojis ir skrydis muzikos garsais atveria primadonos talentą, stiprybę ir pažeidžiamumą.

Režisierius Gytis Padegimas
Vaidina: 
MARIJA KALAS – Nijolė Narmontaitė
SOFI, I sopranas – Vihelma Mončytė, Aistė Pilibavičiūtė
ŠERON, II sopranas – Ieva Simonavičiūtė
TONIS, tenoras – Povilas Padleckis
MANIS, akompanuotojas – Justas Šervenikas
MAIKLAS, scenos darbininkas – Jonas Braškys
Spektaklio trukmė – 2 val. 15 min.

Neda Malūnavičiūtė ir Olegas Ditkovskis

Neda MALŪNAVIČIŪTĖ ir Olegas DITKOVSKIS

Neda Malūnavičiūtė – džiazo vokalistė, dainų atlikėja, fleitininkė.

Mokėsi ir baigė Vilniaus 10-metę Balio Dvariono muzikos mokyklą fleitos specialybę pas mokytoją Paulių Koncę ir džiazo pagrindus pas Vladimirą Čekasiną. Vėliau mokėsi ir baigė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą fleitos specialybę.

Aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir už jos ribų. 1988-1991 metais – alternatyvios muzikos grupės „NNB“ dainininkė ir fleitininkė. N. Malūnavičiūtė, yra tarptautinių konkursų laureatė, garsių Europos tarptautinių džiazo festivalių dalyvė. Pop ir roko muzikiniuose apdovanojimuose pripažinta geriausia Lietuvos vokaliste (1995, 1997). Dukart apdovanota „Bravo“ statulėlėmis: 2003 metais – kaip geriausia vokalistė, 2008 metais – už geriausią pop muzikos albumą „Geriausios dainos“.

Dalyvavo įrašant muziką teatrui, kinui ir kitų žanrų muzikiniuose projektuose. Su įvairiais kolektyvais koncertavo Austrijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Moldavijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Koncertavo su tokiais kolektyvais, kaip „Jazz4“, „Vilnius Jazz Quartet“, Dainiaus Pulausko džiazo kolektyvu, pianistu Daniilu Krameriu (Rusija), Kauno bigbendu, Šiaulių bigbendu , Vilniaus džiazo orkestru (vadovas Remigijus Rančys), grupe „Street Dancer“ (JAV), Raivo Tafenau Quartet (Estija, Suomija), grupe „Blues Makers“. Aktyviai koncertuoja su aktorium Olegu Ditkovskiu, džiazo pianistu Richardu Baniu ir Vytauto Labučio kvartetu.

2012 metais džiazo festivalyje „Birštonas‘2012“ apdovanota didžiuoju prizu už nuopelnus Lietuvos džiazui.

Olegas Ditkovskis – aktorius ir dainuojamosios poezijos atlikėjas, dažniausiai kuriantis dainas pagal poetų Henriko Radausko, Antano A. Jonyno, Sigito Gedos eiles. Jo kūryba neatsiejama nuo garsios grupės „Aktorių trio“ (Kostas Smoriginas, Saulius Bareikis, Olegas Ditkovskis) dainų. „Aktorių trio“ grupė, susikūrusi 1995 metais, iškart tapo populiari, bet po trejų pavydėtinos sėkmės metų jos nariai išsiskyrė: K. Smoriginas pradėjo solinę karjerą, o S. Bareikis ir O. Ditkovskis tęsė pasirodymus dviese – 1998 metais įvyko pirmasis jų grupės „Adios“ koncertas. Tačiau, aktorių nuomone, laikas, kurį jie praleido atskirai, buvo naudingas – atsirado erdvės naujoms idėjoms, naujiems tekstams ir dainoms. 2006 metų pavasarį aktoriai pasikvietė prisijungti ir pamėginti kartu pamuzikuoti Nedą Malūnavičiūtę. „Bandymas buvo labai sėkmingas, ir mes iki šiol „bandome“, – sako Neda. Kiek vėliau Neda ir Olegas pradėjo kurti programas dviese. Jų duetas – savotiška alternatyva dabar jau įvairiomis sudėtimis koncertuojančiai grupei.

 

 

 

MUSICA HUMANA

Kamerinis ansamblis MUSICA HUMANA (meno vadovas Algirdas Vizgirda)

Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinio ansamblio MUSICA HUMANA kūrybinis kelias prasidėjo 1974 m. Jo koncertai buvo vieni pirmųjų senosios muzikos autentiškos interpretacijos atgaivinimo Lietuvoje ženklų. Didelį impulsą kolektyvui davė meno vadovo A. Vizgirdos studijos Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje.

Ansamblio repertuarą sudaro monumentalūs ciklai: „Senoji Europos instrumentinė ir vokalinė muzika“, „Baroko kelias“, „Prancūzijos muzikos menas nuo Renesanso iki dabarties“, „Venecijos genijus Antonio Vivaldi“, „J. S. Bachas ir Lietuvos muzika“, „Dailės ir muzikos kūrėjų vizijos“, „Musica humana juventus“, W. A. Mozarto 250-osioms metinėms. Jubiliejiniams Bacho metams „Musica humana“ pateikė klausytojams naują kūrybinį projektą, tarsi muzikinį credo – „J. S. Bachas ir XX amžiaus muzika“, kuris skambėjo Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Kamerinių opusų ansambliui yra sukūrę ir šiuolaikiniai lietuvių kompozitoriai. O. Balakausko „Šokių siuita“, „Duetti concertanti“, B. Kutavičiaus „Kampf der Bäume“, A. Martinaičio „Cantus ad futurum“ tapo tikromis ansamblio repertuaro puošmenomis.

Kai kurioms monumentalioms koncertinėms programoms ansamblis kviečiasi žymius Lietuvos ir užsienio solistus, chorus „Polifonija“, „Jauna muzika“, „Vilnius“ bei „Aukuras“. Išplėstos sudėties „Musica humana“ tampa orkestru. Nuo 1999 m. tokiomis pajėgomis rengiamas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“, o nuo 2007 m. – tarptautinis J. S. Bacho muzikos festivalis. Nemažai lietuvių kompozitorių kūrinių ir didžiulio baroko muzikos repertuaro aukso fondą „Musica humana“ įrašė į kompaktines plokšteles.

 

 

Nuotraukų autorius Dmitrij Matvejev.

Algirdas VIZGIRDA

Algirdas VIZGIRDA (fleita)

Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, ansamblio „Musica humana“ meno vadovas ir dirigentas, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius ir Vyriausybės meno premijos laureatas prof. Algirdas Vizgirda yra vienas žymiausių mūsų šalies atlikėjų. Jis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA), aspirantūrą Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje, stažavosi Paryžiaus konservatorijoje pas garsius fleitistus A. Marioną bei Ch. Larde.

Prancūzų fleitos mokyklai atstovaujantis prof. A. Vizgirda dažnai kviečiamas vesti meistriškumo kursų Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje, Čekijoje, Turkijoje ir Latvijoje. Nuo 1995 m. jis yra Prancūzijos fleitistų asociacijos narys. Nuo 2001 m. profesoriaus iniciatyva Neringoje kasmet vyksta tarptautiniai fleitos meistriškumo kursai. Su kolegomis iš Prancūzijos 2005 m. jis čia surengė Pirmąjį tarptautinį fleitistų konkursą.

Dešimt metų A. Vizgirda buvo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) fleitų grupės narys, vėliau koncertmeisteris, 1971–1994 m. grojo Filharmonijos pučiamųjų kvintete. Nuo 1988 m. A. Vizgirda groja ansamblyje „Baltic trio“.

Fleitisto rečitaliuose skamba įvairių epochų ir stilių muzika, jo diskografijoje yra „Prancūzijos baroko muzika fleitai“, „Kompiuterizuoto pasaulio pastoralė“, su Prahos muzikos akademijos profesore G. Lukšaite-Mrázková įrašytos „Visos J. S. Bacho sonatos fleitai ir klavesinui“, su JAV gyvenančiu lietuvių pianistu P. Stravinsku – „Lietuvos ir Prancūzijos XX a. muzika fleitai ir fortepijonui“.

1999 m. A. Vizgirda inicijavo iki šiol rengiamą tarptautinį kamerinės muzikos vasaros festivalį „Kuršių nerija“, jis yra Tarptautinio J. S. Bacho muzikos festivalio sumanytojas. Už kūrybines iniciatyvas, festivalio „Kuršių nerija“ programas ir išleistas kompaktines plokšteles prof. A. Vizgirdai 2006 m. paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2011 m. jam įteiktas garbingas Prancūzijos apdovanojimas – Meno ir literatūros garbės riterio ordinas – bei Neringos miesto garbės piliečio ženklas, 2014 m. vasarą – Neringos miesto medalis „Už nuopelnus Neringai“. 2014 m. spalį profesorius apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Nuotraukos autorius Dmitrij Matvejev.

Simona LIAMO

Simona LIAMO (sopranas)

Simona Liamo baigė studijas LMTA, prof. I. Milkevičiūtės dainavimo klasėje. Dainininkė tobulinosi pas V. Urmaną, G. Grigorianą, I. Dolženko, N. Brzakovic, S. Malcevą, V. Dumestre, R. Lampsatytę, M. Staškų ir kitus.

2012 m. solistė sukūrė Ksenijos vaidmenį M. Musorgskio operoje „Borisas Godunovas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT); 2015 m. su prancūzų senosios muzikos ansambliu „Le Poème Harmonique“ atliko Teosenos vaidmenį G. M. Pagliardi lėlių operoje „Kaligula“. 2016 m. Vingio parko estradoje pradėjo Lietuvos moksleivių dainų šventės Dainų dienos koncertą „Tu mums viena“ dainuodama G. Svilainio kūrinį „Giesmė amžinoji“.

Liamo bendradarbiauja su ansambliu „Musica humana“: dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose („Resurrexit“, „Kuršių nerija“, J. S. Bacho muzikos) ir yra parengusi didelį kamerinės muzikos repertuarą.

Neseniai S. Liamo ir mecosopranas Nora Petročenko susibūrė į vokalinį duetą „Cantus coronatus“. Šių baroko entuziasčių balsų spalvinės ir muzikinės raiškos dermė įkvėpė norą plėtoti muzikinę veiklą kuriant įvairias koncertines programas.

Nuotraukos autorius Dmitrij Matvejev.

Steinas SKJERVOLDAS

 Steinas SKJERVOLDAS (baritonas)

Baritonas Steinas Skjervoldas mokėsi E. Griego muzikos akademijoje Bergene (Norvegija), vėliau – Aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje Hamburge (Vokietija), magistro studijas baigė Norvegijos valstybinėje muzikos akademijoje. Jo dėstytojai – žymūs pedagogai B. Marklundas ir H. Hagegårdas. S. Skjervoldas gyvena Lietuvoje ir aktyviai dalyvauja mūsų šalies kultūriniame gyvenime.

Solisto repertuarą sudaro įvairi muzika – nuo bažnytinių kūrinių, operų arijų iki romansų ir šiuolaikinių opusų. Dainininką ypač domina Lied žanras. Jis yra atlikęs beveik visus vokiškosios Lied tradicijos dainų ciklus, taip pat nemažai skandinavų, anglų, prancūzų, rusų romansų bei dainų.

Skjervoldas dainavo Norvegijos nacionalinio operos bei kitų teatrų scenose; dalyvauja Baroko operos teatro Lietuvoje pastatymuose; koncertuoja su chorais, kameriniais ansambliais ir orkestrais, tarp jų – Lietuvos nacionalinis, Lietuvos valstybinis simfoniniai, Lietuvos, Šv. Kristoforo kameriniai orkestrai, Čiurlionio kvartetas, ansamblis „Vilniaus arsenalas“. Solistas dalyvauja festivaliuose „Kuršių nerija“, Tytuvėnų, „Vox academia“, „Resurrexit“, „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“, „Nepaklusniųjų žemė“ ir kt.

2012 m. už indėlį stiprinant Norvegijos ir Lietuvos kultūrinius ryšius S. Skjervoldas apdovanotas Čiurlionio taure.

Nuotraukos autorius Dmitrij Matvejev.

Robertas BEINARIS

Robertas BEINARIS (obojus)

Robertas Beinaris baigė Kauno J. Naujalio muzikos gimnaziją (mokyt. V. Masteikos kl.), LMTA meno aspirantūrą (doc. R. Staškaus kl.); jam suteiktas meno licenciato laipsnis. 2002–2003 m. stažavosi Liono nacionalinėje konservatorijoje (J. L. Capezzali ir J. Guichardo kl.), yra dalyvavęs žymių obojininkų meistriškumo kursuose. Nuo 2013 m. studijavo LMTA doktorantūroje (prof. A. Vizgirdos ir prof. A. Žiūraitytės klasėse), 2014 m. jam suteiktas muzikos srities meno daktaro vardas.Beinaris dėsto LMTA, Vilniaus B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, dirba Lietuvos nacionalinės filharmonijos kameriniame ansamblyje „Musica humana“ (nuo 2000). Jis organizuoja Lietuvos obojininkų čempionatą, tarptautinį L. Vėbros obojininkų konkursą, tarptautinį kamerinių ansamblių konkursą „Muzikinė akvarelė“, tarptautinį J. Pakalnio atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkursą, Tarptautinį obojininkų festivalį, yra jo meno vadovas. 2007 m. įkūrė Lietuvos obojų kvartetą ir buvo jo meno vadovas. 2008 m. su šiuo ansambliu laimėjo I vietą VIII tarptautiniame konkurse „Muzika be sienų“ (nuo 2010 m. obojų kvartetas tapo kvintetu). 2009 m. I Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate pelnė geriausio solisto prizą. R. Beinaris yra J. Pakalnio respublikinio konkurso (II vieta) laureatas ir Tarptautinio obojininkų konkurso Lenkijoje diplomantas. 2001 m. laimėjo tarptautinio J. Andrejo pučiamųjų instrumentų konkurso Rygoje I vietą, taip pat apdovanotas medaliu už nuopelnus Anykščių miesto kultūrai ir Senosios Varėnos ženklu.

Obojininkas grojo solo su Toskanos, Insbruko, Lvovo filharmonijos, LNSO, Lietuvos valstybiniu, LMTA, Tarptautiniu jungtiniu jaunimo „Operetė Kauno pilyje“ simfoniniais, Lietuvos, Klaipėdos, Šv. Kristoforo, Šiaulių miesto, „Kijevo solistų“ kameriniais, Hundisburgo tarptautinės akademijos, Vilniaus universiteto orkestrais, „Kremerata Baltica“, „Camerata Klaipėda“. Koncertavo su Čiurlionio, Kauno styginių kvartetais, „Banchetto musicale“. Kaip solistas dalyvavo daugelyje Lietuvos ir užsienio kamerinės muzikos festivalių. Obojininko atliekami kūriniai skamba daugiau kaip dešimtyje kompaktinių plokštelių.

Nuo 2011 m. R. Beinaris yra LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas, 2012 m. jam suteiktas docento vardas. Nuo 2014 m. jis įtrauktas į „Buffet Group“ (Prancūzija) medinių pučiamųjų instrumentų firmos žymiausių obojininkų sąrašą. 2015 m. R. Beinaris apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ prizu.

Nuotraukos autorius Dmitrij Matvejev.

Evaldas PETKUS

Evaldas PETKUS (violončelė)

Evaldas Petkus mokėsi J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje (mokyt. V. Kaplūno kl.). 2016 m. baigė LMTA (prof. R. Armono kl.), įgijo magistro laipsnį.

Violončelininkas yra styginių kvarteto „Festivo“ narys, su šiuo kolektyvu koncertavo Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Olandijoje; keletą metų dalyvavo ECMA profesorių sesijų meistriškumo pamokose. 2015 m. „Festivo“ tapo XI tarptautinio M. K. Oginskio kamerinės muzikos konkurso Smurgainiuose (Smorgon, Baltarusija) antros premijos laureatu.

Petkus yra grojęs solo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. 2012 m. jis dalyvavo tarptautinio jaunimo orkestro „Norden“ projekte Norvegijoje ir Suomijoje, o 2016 m. – Europos Sąjungos jaunimo simfoninio orkestro (EUYO) vasaros ture (dirigavo V. Petrenko, B. Haitink, P. Stark ir kt.). Violončelininkas dalyvauja įvairiuose konkursuose, festivaliuose, tobulinasi meistriškumo kursuose. Apdovanotas Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos raštu.

Petkus yra LNOBT orkestro artistas, ansamblio „Musica humana“ narys, Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ violončelės mokytojas.

Nuotraukos autorius Dmitrij Matvejev.